Neatskiriamas kūrybinis duetas kasdien pasileidžia į optimizmo paieškas – ten, kur prekių ženklas „Musės“, ten ir Vilniaus Dailės Akademijos magistrė bei interjero dizainerė Gerda Sutkienė. Pozityvių minčių ir kūrybinio polėkio pilna kūrėja savo unikaliuose kalendoriuose bei paveiksluose sujungia modernią minimalistinę estetiką su šmaikščiomis, įkvepiančiomis frazėmis. Šalia to – asortimente galima rasti ir subtilių, gilią mintį nešančių paveikslų ar grafinėmis abstrakcijomis puoštų darbų. Taigi, šiandien šnekučiuojamės su Gerda, kuri sutiko mums papasakoti apie „Musių“ kasdienybę bei kūrybos užkulisius.
Kūrėjos asmeninis gyvenimas ir „Musės“ kasdienybė  – it siamo dvyniai

Ilgą laiką Gerda svarstė, ar įmanoma atskirti „Muses“ nuo jos pačios asmenybės. Nors įvairūs šaltiniai tikino, kad verslo užkulisius nuo asmeninio gyvenimo kasdienybės turėtų skirti aiški riba, tačiau, kad ir kaip kūrėja stengėsi, ilgainiui suprato, jog tai tiesiog neįmanoma.

„Be mano gyvenimo fragmentų, dienos nutikimų ir atradimų nebus „Musių“ tokių, kokios jos yra šiandien. Jos – mano kūryba, mano požiūris į supantį pasaulį, mano estetikos suvokimas. Visa tai gimsta iš mano gyvenimo ir asmenybės bei laikui bėgant supratau, kad ir užkulisiai, mano pasakojamos istorijos suteikia peno netikėtoms musių interpretacijoms. Šie dalykai nulėmė bendraminčių bei lojalių klientų rato augimą, kas yra didžiausias komplimentas, tad man teko susitaikyti – kur „Musės“, ten ir Gerda (ir atvirkščiai). Kitaip jau nebus“, – tvirtai teigia kūrėja. 

„Kiekviename savo darbe palieku vietos laisvai interpretacijai ir mane labiausiai įkvepia, kai klientai pasidalina „Musių” nutūpimo jų kasdienybėje istorijomis.“

Šį prekių ženklo ir kūrybiškos asmenybės susiliejimą įprasmina pačios Gerdos dualumas. Ji, kaip sako pati, turi aiškų ir jau daugelį metų nekintantį asmenybės tipą. „Aš jaučiu, kad manyje susijungia labai kraštutiniai dalykai, tokie, kaip: praktiškumas ir svajonės, juokai ir rimtis, analizė ir impulsyvumas, protas ir jausmai. Man šie skirtingi charakterio poliai visai netrukdo, jie manyje nekovoja ir nesipyksta, su jais jaučiuosi puikiai. Dažnai pagaunu save galvojant, kad man vis mažiau svarbu, kaip mane supras kiti, o tai leidžia reikštis kūrybiškumui. Kiekviename savo darbe palieku vietos laisvai interpretacijai ir mane labiausiai įkvepia, kai klientai pasidalina „Musių” nutūpimo jų kasdienybėje istorijomis.“, – mintimis dalijasi menininkė.

Svarbiausia – pozityvumas

Musės” kalendoriai, paveikslai (printai) gimsta tik iš pozityvių atradimų arba prasmingų nutikimų. Iš nuolatinių bambeklių gyvenime belieka tik pasijuokti arba juos aplenkti. Ironiškai siekdama parodyti intensyvaus bambėjimo absurdiškumą, Gerda sukūrė atskirą “pabambėjimų” rubriką ir savo Instagram istorijose (angl. Story) vis pasidalina aktualijomis.

„Bambekliai man – kaip aplinkos personažai – spalvoti, iš esmės visada juokingi, keliantys nuotaiką ir kuriantys gyvenimo scenografiją. Juos matau ir net trumpiausioje akimirkoje užfiksuoju daug reikšmingų detalių, o tada mielai ir nepiktybiškai pabumbu. Tik sau daviau pažadą – jokia neigiamą poskonį turinti reakcija niekada netaps paveikslu. Jaučiu didelę vidinę atsakomybę, ką žmonės matys kiekvieną dieną“, – sako kūrėja.

Paveikslai gali būti subtilūs, tiesmukiškesni, daugiaprasmiai, tačiau juose nebus pajuokos, pagiežos ar pykčio aplinkai.

Ji įsitikinusi, kad jos paveikslai ar darbo vietoje pastatytas stalinis kalendorius veikia žmones, todėl svarbus pozityvumas. Paveikslai gali būti subtilūs, tiesmukiškesni, daugiaprasmiai, tačiau juose nebus pajuokos, pagiežos ar pykčio aplinkai. Pašnekovė mano, kad „Musių“ kūryba turi būti linksma ir šviesi – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. 

Paveikslai gimsta iš nesustabdomo noro

Gerda dažnai sulaukia klausimų, kaip jai pavyksta metai iš metų sukurti vis naujus ir giliai atmintyje įstringančius žodžius, kurie užnorina jais iliustruoti savo namų sienas, dovanoti artimiesiems. „Paveikslai negali būti “gaminami” techniškai, į kūrybą leidžiantis kaip į darbą ar iš reikalo iki 18 valandos paleisti naują “Musę”. Dažniausiai visi kūriniai gimsta iš minties nešiojimo galvoje, širdyje ir kai jausmas „noriu“ tampa didesnis už mane, pasirodo naujos citatos, vizualai. Tada tikrai žinau, kaip paveikslas ar kalendoriaus lapas turi atrodyti ir kokia bus jo prasmė man“, – teigia Gerda.

Vienas tokių išjaustų darbų yra „Musių“ palinkėjimas pirmokui(-ei). Kūrėja apie metus žinojo, kad nori padaryti tokį printą, kuris padrąsintų mažuosius, pirmąkart įžengiančius į mokyklą ir jų mamas. Visus metus mintyse tūnojo vaizdinys, kaip paveikslas atrodys, tik žodžių, prasmingai atliepiančių ir pirmoko(-ės), ir jo mamos jausmus, teko paieškoti. 

„Man labai patinka, kai žmonės laisvai ir su humoru interpretuoja dalykus. Labai džiaugiausi, kai viena mama nupirko šį paveikslą „dvimetriniam“ sūnui arba mokyklos vadovė jį pasikabino savo kabinete. Dievinu, kai paveikslas įgauna daug daugiau prasmių nei aš pradžioje galėjau numatyti“, – mintimis dalijasi menininkė.

“Nieko netrūksta” – akivaizdus įrodymas, kad net jeigu realiai kažko stokojama, viską keičia požiūris ir mūsų matymas.

Kartais idėja ateina staiga – lyg kometa. Tokia mintis Gerdos galvoje, o po to ir kompiuterio ekrane realizuojasi greitai ir „be prakaito“. Vienas tokių – „Nieko netrūksta“. „Turbūt tai labiausiai daugiaprasmis „Musės“ paveikslas, kuris nepalieka abejingų. Pirmiausia šovė mintis, tada iškart supratau, kaip ją pateikti, o sukūrusi iki galo pati sau pasakiau – wow! Tai – tobulas paveikslas sau ir dovana tam, kuris turi viską, nors gal taip tik atrodo. Jis tinka tiek moteriai, tiek vyrui, tiek šeimai. Taip pat svarbu pabrėžti, kad jis kalba apie požiūrį į aplinką, gyvenimą. “Nieko netrūksta” – akivaizdus įrodymas, kad net jeigu realiai kažko stokojama, viską keičia požiūris ir mūsų matymas. Visada to linkiu sau ir kitiems, todėl šitą paveikslą dovanoju ir savo draugams.“, – kūrinio idėją atskleidžia Gerda.

Vienas naujausių paveikslų „Ir šviesa, ir tiesa”, sklidinas tautiškumo, susitelkimo, stiprybės, o drauge ir tikėjimo šviesia ateitimi, gimė it atsakas į skaudžias Ukrainos realijas. „Norėjau kažko, į ką galėčiau įsikabinti pati – kas būtų tikra, amžina ir nenuvalkiota. Klausiau valstybės himno ir šita eilutė suskambo mano širdy, tuomet įsikibau į ją, kaip į tvirtą ramstį.

Jį sukūrusi maloniai nustebau, kad šitas paveikslas ypač patiko mano vaikams. Didysis net išreiškė norą tokį turėti, tad po šio įvertinimo tikrai drąsiai galiu sakyti – dovanokite šį paveikslą savo pilnametystės sulaukusioms atžaloms. Tai ir linkėjimas, ir identitetas, ir jų manifestacija. Mano akyse ši himno eilutė įgavo visai kitokią prasmę, tapo labai šviesia ir labai šiuolaikiška, o prikelti tradicijas naujam laikmečiui, jas aktualizuoti – kūryboje man labai svarbu“, – pasakoja kūrėja.

Tam, kad gimtų išskirtinis paveikslas, Gerda stebi aplinką, fiksuoja įvairias frazes. Ji užsirašo jas sąsiuvinyje, telefone, kompiuteryje, el. pašte, nuotraukose ir net audio formatu. Tačiau paveikslais tampa tik tos sentencijos, kurios randa vietą kūrėjos širdyje. 

Gyvenimo akcentai ir laimės įvertis

„Šiuo metu esu tikrai laiminga – laimingesnė turbūt nesijaučiau niekada gyvenime. Esu rami, saugi. Norėčiau paspausti STOP mygtuką, kad taip ir liktų.“, – teigia pašnekovė.

Daug laimės Gerdai suteikia bendravimas su kitais: „kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad labai myliu žmones, pokalbius su jais. Tiesiog atsigaunu būdama visuomenėje. Situacijas atrasti skirtingas asmenybes ir galimybę pažinti naujus požiūrio kampus susikuriu pati – visada mielai pakalbinu pardavėjus turguje, laiptinės valytoją, su džiaugsmu bendrauju žinutėmis Instagram’e. Dažnai tai perauga ir į tikras pažintis. Tai – veža! Esu įsitikinusi, kad gyvenimas vidury miško be žmonių aplink – visai ne man.“

Kiekvienas kalendoriaus mėnesio lapas, kiekviena citata man suteikia džiugesio būseną – juos vartydama tarytum medituoju.

Kūrėja taip pat pabrėžia, kad ją laimingą daro jos namai, kuriuos interjero dizainerės profesiją turinti moteris susikūrė pati. Laimės būseną papildo ir mažos gyvenimo smulkmenos, pastebimos tikrai ne kiekvieno akimis. Daug džiaugsmo suteikia užbaigti darbai – kalėdinis laikotarpis reiškia pasibaigusį, visus metus trukusį kalendorių linijos kūrimo etapą. “Kiekvienas mėnesio lapas, kiekviena citata man suteikia džiugesio būseną – juos vartydama tarytum medituoju. Žinau, kad įsigiję šiuos mano darbus žmonės pajus tą patį jausmą, nusiųs pozityvių linkėjimų artimiesiems” – apie vos prieš mėnesį pristatytus 2023 metų optimizmo pripildytus sieninius ir stalinius kalendorius pasakoja Gerda. 

„Mane džiugina gražūs vaizdai einant pasivaikščioti, apšvietimas, juokingos detalės, krentanti vakarinės saulės šviesa namie ir dar tūkstantis kasdienybės momentų, kuriuos aš užfiksuoju. Tomis ištikusiomis akimirkomis nuoširdžiai pagalvoju, kokia aš laiminga! Taigi, nesitaupydama prisipumpuoju įvairių laimės akordų, o tada jaučiu poreikį šypsotis ir juos ištransliuoti bendraudama. Visada atgal gaunu tokią pačią energiją ir laimės ratas sukasi niekada nesustodamas. Gal tai ir yra mano dabartinės laimės paslaptis?“, – svarsto menininkė.

Atsakomybė ir viešumo balansas

Gerdos kūryboje svarbų vaidmenį užima jos vaikai. Sunku patikėti, kad jaunatviškos moters sūnus ir dukra jau peržengę pilnametystės slenkstį, kai “Musės” istorijose vis šmėsteli trijulės itin stiprus ryšys ir smagūs kasdienybės momentai.  

„Mano vaikai yra dar viena neatskiriama mano asmenybės ir “Musės” dalis, be kurios fragmentiškų pasirodymų mano nuoseklumas subyrėtų.  Prekių ženklas skaičiuoja ilgus gyvavimo metus ir nuo pat pradžių socialiniai tinklai tapo neatskiriama veiklos dalimi. Mūsų su vaikais humoro jausmas labai panašus, todėl dažnai jie traukia mane per dantį juokaudami – „dabar jau padarysi storį iš šito“, bet mūsų santykis yra paremtas pasitikėjimu ir pagarba. Visada paprašau jų leidimo dalintis bendromis nuotraukomis, tačiau dažniausiai aš stengiuosi kiek įmanoma labiau palikti tiek juos, tiek save už kadro. Juk istoriją galima papasakoti ir netiesiogiai, be filmavimosi į kamerą ir kalbančių galvų eteryje“, – atvirauja kūrėja.

„Jie dažnai ir patys pasijuokia iš mano aprašytų šeimos kasdienybės situacijų, nes pamato jas naujai, iš šono. Matyt, nepridarau jiems gėdos. Be to, “Muses” stebi nemažai mano vaikų draugų, kurie juk per juos ir tapo sekėjais. Tad jaučiuosi tikrai atsakinga už transliuojamą turinį“, – teigia pašnekovė.

„Musių“ ilgesys piešimui

Akyliausi prekinio ženklo gerbėjai gali pastebėti, kad Gerdos kūriniuose pastaruoju metu atsirado daugiau abstrakcijų nei teksto. Tokiam pokyčiui autorė turi paaiškinimą: „abstrakcijos ir piešiniai atsirado dėl tos pačios priežasties – aš labai norėjau. Pajutau nesustabdomą norą vėl paimti į rankas pieštuką, pasidžiaugti kūrybos suteikiama laisve,  išreikšti save, ieškojau kažko kito.

Man svarbu, kad „Musės“ būtų kuo įvairiapusiškesnės, kad sau tinkamą variantą rastų kuo daugiau žmonių. Šis noras piešti nesibaigia – jau turiu įsigijusi priemones ir trokštu pristatyti galvoje knibždančius sumanymus, bet iš kur gauti laiko? Manau, kad teks pasitelkti stebuklų magiją – šiais metais prašysiu Kalėdų senelio dar daugiau ramybės širdyje ir laiko, kurį galėčiau skirti išskirtinei prabangai – kūrybai“, – baigdama pokalbį sako Gerda.

Įsigyti Gerdos Sutkienės prekių ženklo „Musės“ kalendorius ir paveikslus: https://muses.lt/