Rumšiškių kultūros centre jau daugiau nei mėnesį eksponuojama bendra vienos šeimos moterų kūrybos darbų paroda simbolišku pavadinimu „Nuo pradžios be pabaigos“. Parodoje darbus eksponuoja mama ir dvi jos dukros. Mama – Žemaitijos skyriaus tautodailininkė Birutė Šeputienė eksponuoja šiaudinius sodus ir tautines, rankomis pintas juostas. Dukra Elvita Šeputaitė, Žemaitijos skyriaus tautodailininkė, meno kūrėja, parodoje pristato karpinius. Kita dukra Edita Gajauskienė „Maži dideli“ prekių ženklo įkūrėja, Lietuvos kūrėjų klubo narė parodai sukūrė lininių gaminių kolekciją, it įrodymą, kad praktiški, lietuviškumo sklidini gaminiai gali gyventi kiekvieno šiuolaikiško žmogaus kasdienybėje. Jungtinėje parodoje galima pamatyti Editos rankų darbo nešiokles vaikams, stalo takelius, servetėles, lininius rūbus vaikams ir suaugusiems.
Kūrybos darbų paroda – šeimos vienybės ženklas ir sveikinimas Rumšiškėms bei Skuodui jubiliejinių sukakčių proga

Iš Žemaitijos kilusios Šeputų šeimos moterys šią parodą skiria simboliškai progai paminėti. Šiais metais Rumšiškėms sukanka 640 metų (šiame miestelyje savo gyvenimą kuria viena iš seserų Edita), Skuodo miesto savivaldai – 450 ir dar minimi „Žemaičių kalbos metai 2022“, kuriuos paskelbė Skuodo rajono savivaldybė. Surengti unikalią parodą pasiūlė Rumšiškių kultūros centro direktorė Gražina Kazanavičienė.

Šiaudiniai sodai – paprotinė lietuvių liaudies dailės rūšis

Paklaustos, ar kūrybinė veikla yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, visos parodos organizatorės šypsosi, nes nei viena širdžiai mylimos veiklos nesieja su finansiniais tikslais. Ypatingo kruopštumo reikalaujantį, senąjį Lietuvos kultūros amatą – sodų pynimą – įvairiose parodose pristatanti Birutė Šeputienė net negali jų įvertinti pardavimo suma, mat šios iš šiaudų pintos dekoracijos šios kūrėjos namuose gimsta nuo grūdo – auginimas, džiovinimas, šiaudų paruošimas, karpymas ir vėrimas. „Tai neįkainojamas darbas, kuris užtrunka visus metus“ – mamos darbais didžiuojasi dukros.

Šiaudiniai sodai yra viena gražiausių paprotinės liaudies dailės rūšių. Parodoje tautodailininkė Birutė Šeputienė eksponuoja 22 tradiciškai rištus šiaudinius sodus, puoštus paukščiukais, angeliukais, saulutėmis. Paklausta, kaip gimė idėja užsiimti senoviniu amatu, Birutė sako, kad „Matyt taip lėmė likimas. Vienais metais, kai užderėjo puikūs kvietrugiai, prisiminiau, kaip šiaudinius sodus rišo mano mama Anastazija, o po to jau nebegalėjau sustoti“.

„Juostos – vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Juosta lydėjo žmogų visą gyvenimą – nuo gimimo iki mirties.“

Sodus moteris riša nuo 2016 metų, rengia personalines parodas, veda edukacijas. Tautodailininkė ne tik riša sodus, bet ir pina juostas. Juostos – vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Juosta lydėjo žmogų visą gyvenimą – nuo gimimo iki mirties. Juostos turėjo praktinę reikšmę – susirišti drabužiams, parišti lopšiui, puošybinę – drabužių krašteliams apsiūti, skrybėlėms papuošti. Šiandien juosta yra tautinio kostiumo dalis. Juostos dovanojimas reiškia laimės, padėkos simbolis. Pagal atlikimo būdą juostos yra austinės, vytinės, pintinės, rinktinės. Parodoje tautodailinkė eksponuoja vytines ir pintines juostas. Pintoms juostoms nereikia įrankių, tik prisitvirtini siūlus ir pini, o vytinėms juostoms naudojamos kaladėlės (keturkampės lentelės). Pinti juostas Birutė Šeputienė išmoko savarankiškai.

Daugiau kaip 50 karpinių parodų visoje Europoje

Tautodailininkė, meno kūrėja Elvita Šeputaitė nuo 2003 m. rengia personalines karpinių parodas, dalyvauja Respublikinėse parodose, parodose – konkursuose. Surengė daugiau nei 50 personalinių karpinių parodų. Karpiniai buvo eksponuoti parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje.


Elvita gali pasididžiuoti ir gausiu įvairių laimėtų konkursų sąrašu: 2018 m. Marijampolėje, Respublikinėje karpinių parodoje „100 karpinių Lietuvai“ – II –o laipsnio diplomas, laimėjus žiūrovų prizą. 2020 m. ir 2021 m. parodoje – konkurse „Aukso vainikas“ Klaipėdoje, regioniniame ture už karpinius – III –aja vieta. Kūryba buvo pristatoma „Virtualioje Klaipėdos krašto dailės galerijoje“; 2020 m. Balticum TV 19-oje laidoje „Saulė sodą sodino…“. Vienas svarbiausių apdovanojimų, kuriuo Elvita labai didžiuojasi – Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos konkurso „2020 METŲ TAUTODAILININKAS“ laureatė.

Elvita pasakoja, kad beveik visi karpiniai atliekami tik žirklėmis ir tik labai maža dalis – pasitelkiant kitus įrankius. Vertinant ypatingai smulkias detales, sudėtingus raštus, šie faktai atima žadą.

Nuo kūrybinės saviraiškos iki mažo lino gaminių verslo

„Maži dideli“ prekių ženklo įkūrėja Edita Gajauskienė teigia, kad siuvimu susidomėjo dar vaikystėje. Sena siuvimo mašina lėlėms siūdavo puošnias sukneles, vėliau pasisiuvo sau sijoną, kuprinę. Studijuojant, o vėliau ir dirbant, siuvimas lyg ir pasimiršo. Siuvimą vėl atrado gimus vaikams. Buvo smagu prisiminti siuvimo įgūdžius ir pasisiūti pirmus mažyčius kraitelius mažyliams: vystyklus, pataliukus, rūbelius ir visa kita. Niekada nelankė jokių siuvimo kursų ar mokymų. Dygsnelis po dygsnelio, skiautelė prie skiautelės – taip prasidėjo Editos maži atradimai, tapę mylimu hobiu.

Ypatingą dėmesį skiria lininių nešioklių siuvimui. Išbandė ne vieną lininės nešioklės siuvimo variantą, patobulino konstrukciją, dizainą. Po ilgų ir savarankiškų lininės nešioklės siuvimo paieškų, atradusi tinkamą „mei tai“ tipo nešioklę, norėjosi tai pasiūlyti ir kitiems. 2012 m. Edita sukūrė prekės ženklą „Maži dideli“, pristatantį įvairius lininius gaminius: nešiokles, namų dekorą – stalo takelius ir servetėles, lininius rūbus vaikams ir suaugusiems.

„Edita savo darbuose visada siekia suderinti ne tik šiuo metu madingą minimalistinį dizainą, siuvimo amatą, lino natūralumą, bet ir lietuviškus prieskonius – nėrinius, natūralias lino spalvas, pateikti naujai, nematytai.“

Edita kasdienybėje – itin veikli moteris, derinanti kelis mėgstamus darbus, todėl kūrybinė veikla jai yra tarsi atgaiva ir galimybė savo rankų darbu dalintis su kitais. Sukurtus lininius gaminius pristato mugėse ir renginiuose, klientai suranda „Maži dideli“ darbus ir socialiniuose tinkluose.

Editą neabejotinai galima vadinti kūrėja, nes savo darbuose visada siekia suderinti ne tik šiuo metu madingą minimalistinį dizainą, siuvimo amatą, lino natūralumą, bet ir lietuviškus prieskonius – nėrinius, natūralias lino spalvas, pateikti naujai, nematytai. Nuo 2019 m. „Maži dideli“ prekių ženklo įkūrėja yra Lietuvos kūrėjų klubo narė, o 2021 m. „Kūrybos podiume“ Kaune pristatė savo pirmąją siuvinių kolekciją „Jaučiu tave“, kurią sudarė lininės suknelės moterims ir nešioklės. „Maži dideli“ nešioklės ir kiti lininiai gaminiai šiandien keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas šalis.

Kūrėjoms svarbi kiekviena paroda. Darbus atrenka pagal tai, kokia parodos tema ar kokiai progai skirta paroda. Ruošiantis renginiams joms svarbu ne tik galutinis rezultatas ar galimybė pasirodyti, bet ir pats kūrybinis procesas, kūrybos laisvė. Džiugina ir tai, kad kūryba suveda su bendraminčiais. Susitikimo metu šalia parodos erdvėse sukosi ir Editos sūnūs, kurie vis primindavo seserims įvairius smagius, kūrybinius nutikimus, o mažiausias šeimos narys net prisidėjo ir prie parodos su savo popieriniais takeliais.

„Kūrybiškumas yra mūsų genuose“ – pagrįstai gali didžiuotis lietuviškomis tradicijomis alsuojanti šeima ir džiaugtis per kūrybą tik stiprėjančiais šeimos saitais.

Baigdami pokalbį, dėkojame šioms nuostabioms kūrėjoms už pastangas, puoselėjant ir supažindinant Lietuvos visuomenę su tautodaile, senaisiais amatais ir linkime neišsenkančio idėjų ir kūrybiškumo šaltinio.