Stebint, kaip INDRĖS GRIGŪNIENĖS virtuvėje gimsta natūralių skonių, įdomaus dizaino, itin estetiškas tortas, kyla mintis, kad nėra nieko gražiau už įkvėpimo pagautą, su meile kuriantį žmogų. Nuo mažens puoselėtas pomėgis ilgainiui pakilo į aukštą kokybės lygį ir šiandien Indrės tortainės įkūrėja gali įgyvendinti turbūt bet kokią klientų idėją.
Ar visada mėgote suktis virtuvėje? Kokie maloniausi prisiminimai, susiję su maisto gamyba?

Tikrai taip! Vaikystėje net lankiau kulinarijos būrelį. Vėliau su malonumu pirkdavau kulinarines knygas, skaitydavau jas kaip romanus. Ypač mėgau tokias, kuriose ne tik receptai, bet ir papasakotos jų autorių gyvenimo istorijos. Didžiausia įkvėpėja man yra Beata Nicholson, turiu kone visas jos kny- gas ir esu išbandžiusi daug jos receptų. Taip pat be galo mėgstu žiūrėti įvairias kulinarines televizijos laidas, man jos tolygios geram filmui.

Tortus pradėjau gaminti, kai gimė mano pirmoji dukra Danielė. Dabar jai beveik vienuolika! Juos kepdavau svarbiausioms metų šventėms – šv. Kalėdoms, šv. Velykoms – ir, žinoma, gimtadieniams. Norėjosi, kad torto galėtų paragauti ir mažoji. Tik pati jį pagaminusi galėjau būti tikra, kad jame nėra jokių konservantų, dirbtinių saldiklių, nepažymėtų priedų, kuriems vaikai gali būti itin jautrūs.

Kaip nuo pomėgio gaminti šeimai perėjote prie verslo?

Viskas prasidėjo netikėtai ir vystėsi palengva. Kartą su draugais išsiruošėme į sodybą. Panorau juos nustebinti savo gamintu desertu. Nusprendžiau pagaminti tortą, kuris patraukė akį dėl ypatingo spalvų derinio. Jo biskvitas gaminamas su špinatais, suteikiančiais žalią spalvą, o kremas – violetinis nuo mėlynių, lengvas ir saldžiarūgštis. Pamenu, kai jį pagaminusi įdėjau nuotrauką į savo „Facebook’o“ paskyrą, kažkas pakomentavo, kad tortas panašus į silkę pataluose.

Gerai įsižiūrėjus, gal to panašumo ir buvo (juokiasi). Taigi, tortą testavome septyniese: aš su vyru, mano dukra ir draugė Inga su šeima. Jis visus pakerėjo. Draugė, labai mėgstanti saldumynus, vis nekantravo atsipjauti dar gabalėlį. Ir netikėtai man pasakė: „Tau reikia kepti tortus!“ Aš nedrąsiai atsakiau, kad būtų smagu, bet reikia pirkėjų, o ji patikino: „Aš būsiu pirmoji!“

„Įdomiausia ir nemažai atsakomybės reikalaujanti tortų bei kitų desertų gamybos dalis yra jų puošyba. Juk pradžioje valgome akimis! Torto dekoravimas yra atgaiva mano sielai.“

Taigi, pirmasis klientui mano keptas tortas buvo skirtas draugės brolio gimtadienio šventei. Vėliau papasakojau savo idėją kitai draugei Ritai. Ji mane pastūmėjo siekti savo svajonės, daryti tai, kas sekasi geriausiai. Jos dėka ir atsirado Indrės tortainė! Esu labai dėkinga nuostabioms savo draugėms Ingai ir Ritai, kurios manimi patikėjo ir įkvėpė tapti, kaip pačios dažnai mane vadina, Tortų Fėja (šypsosi).

Ko naujo teko mokytis ir kas buvo sunkiausia? Ar sudėtinga išgauti puikaus skonio ir estetiškos išvaizdos dermę?

Kad tortai ir kiti mano gaminami desertai būtų skanūs, gražiai atrodytų, turėjau kaip reikiant paplušėti. Pirmiausia kruopščiai atsirinkau receptus, ne viskas pavykdavo iš karto. Gamindama, testuodama išsiaiškinau, kurie produktai leidžia gauti geriausią rezultatą. Tokiu būdu atsirinkau ir tinkamiausias priemones – nuo kepimo formų iki kepimo popieriaus. Pavyzdžiui, gamindama medaus skonio tortą, naudoju tik aukščiausios kokybės grietinę, nes su ja išeina skaniausiai.

Mokiausi ne tik iš savo klaidų – dalyvavau ne vienuose profesionaliuose kursuose, klausdavau patarimų bendraminčių, žiūrėdavau konditerijos profesionalų vaizdo įrašus, išbandžiau įvairias technikas. Ir kiekvienas tortas man pavykdavo vis geriau ir geriau. Nuolat tobulėti mane skatino noras pagaminti tokį tortą, kuriuo galėčiau didžiuotis, o užsakovas ne tik išdidžiai padėtų jį ant stalo, bet ir mielai rekomenduotų mane kitiems.

Įdomiausia ir nemažai atsakomybės reikalaujanti tortų bei kitų desertų gamybos dalis yra jų puošyba. Juk pradžioje valgome akimis! Torto dekoravimas yra atgaiva mano sielai. Kūrybinis procesas man patinka labiausiai, nes norint įgyvendinti dekoro idėją reikia apgalvoti net mažiausią smulkmeną…

„Didžiausias palaikytojas ir padėjėjas yra mano vyras Sigitas. Kol visi testavimai vykdavo namų virtuvėje (neturėjau tam atskiros erdvės) ir nebuvo įsivyravusi tam tikra darbų sistema, jam teko susitaikyti su švarių ir nešvarių indų stirta, keistų, buičiai neįprastų įrankių, prietaisų atsiradimu stalčiuose ir spintelėse, apsišarvuoti kantrybe parduotuvėje ieškant reikiamų maisto produktų.“

Labai džiaugiuosi, kad pelniau užsakovų pasitikėjimą: kai kurie viską palieka mano fantazijai, tik įvardija pagrindinius puošybos elementus. Jie žino, kad tortas atrodys gražiai, nors dažnai nenumano, kas man šaus į galvą. Kiti parodo pavyzdį, ko maždaug norėtų. Nuo pat mažumės man svarbi estetika – nuo idealiai sutvarkytų namų, skoningai patiekto maisto, gražių nuotraukų iki harmoningų santykių… Labai stengiuosi šiomis vertybėmis vadovautis ir savo veikloje.

Galbūt prie šio verslo prisideda ir kiti šeimos nariai? Kaip skirstotės pareigas?

Kol kas to nevadinu verslu, tai labiau hobis, nes visos pajamos investuojamos į prietaisus, priemo nes, bandymus, naujos erdvės įsirengimą. Tad šeimos supratimas yra labai svarbus. Didžiausias palaikytojas ir padėjėjas yra mano vyras Sigitas. Kol visi testavimai vykdavo namų virtuvėje (neturėjau tam atskiros erdvės) ir nebuvo įsivyravusi tam tikra darbų sistema, jam teko susitaikyti su švarių ir nešvarių indų stirta, keistų, buičiai neįprastų įrankių, prietaisų atsiradimu stalčiuose ir spintelėse, apsišarvuoti kantrybe parduotuvėje ieškant reikiamų maisto produktų.

Kartais nupirkdavo ne tų gaminių, kuriuos aš naudoju, ir gaudavo žaibuojančių žvilgsnių. Taip suprato, kad produktai atlieka itin svarbų vaidmenį. Dabar aš jį vadinu apsipirkimo ekspertu! Matydamas, kaip ši veikla mane džiugina, kad žmonės manimi pasitiki, vyras dar labiau skatina mane tobulėti. Esu dėkinga jam ir vaikams už besąlygišką palaikymą!

Kokių pranašumų turi prekyba tortais internetu, palyginti su įprasta?

Manau, kad socialiniai tinklai, internetas yra neatsiejama bet kurio verslo dalis. Mano atveju dauguma naujų užsakymų ateina dėl rekomendacijų: patenkinti klientai rekomenduoja mano paslaugas savo aplinkos žmonėms ir taip geras žodis apie Indrės tortainę sklinda iš lūpų į lūpas. Kiti susižavi mano įrašais, gaminių nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Klientai tampa mano draugais. Jie labai palaiko, komentuoja, dalijasi – tai irgi prisidedaprie augančio pasitikėjimo savimi. Būtent tai yra svarbiausia darbo dalis.

Koks yra Jūsų klientas, kas jam svarbu?

Kadangi gaminu pagal individualius užsakymus, klientai stengiasi užsisakyti tortą savo šventei kuo anksčiau. Aš tai labai vertinu! Be abejonės, pagrindiniai kriterijai yra šviežumas, natūralumas ir grožis. Gaminu tik iš aukštos kokybės žaliavų, visada renkuosi kuo ilgiau tinkamus vartoti produktus, todėl garantuoju aukščiausią gaminių kokybę. Džiaugiuosi, kad netenka dalyvauti kainos konkursuose ar bandyti kažkuo įtikti klientui, kuris net neketina įsigyti.

Kokioms progoms dažniausiai užsakomi desertai? Kokių kitų tendencijų pastebite?

Gaminu įvairioms šventėms: krikštynoms, jubiliejams, vestuvėms, gimtadieniams. Galbūt todėl, kad pati esu mama, mano tortai yra labiau orientuoti į vaikų gimtadienius. Drąsiai galiu teigti, kad Indrės tortainės vizitine kortele yra tapę tortai-gyvūnėliai: katinėlis, vienaragis, laputė. Bet neapsiriboju tik tų pačių tortų klonais, man labai patin- ka kurti. Iš tiesų patys užsakovai padiktuoja temas: tai ir piratai, vaivorykštės, įvairiausios sporto šakos, galėčiau vardyti ir vardyti. Esu laiminga, kad galiu įgyvendinti beveik bet kokią idėją.

Pastebiu, kad iš mados išeina cukraus mase dengti tortai, ir mane tai džiugina. Tai yra brangi ir sunki masė, kuri dažniausiai keliauja į šiukšlių dėžę. Beveik visi mano tortų puošyboje naudojami elementai yra valgomi. Jei ši mada nebūtų pasikeitusi, vargu ar tortų gamyba būtų mane sužavėjusi!

Kokių įprastai konditerijoje naudojamų produktų atsisakėte? Kokiais principais vadovaujatės šioje veikloje?

Desertų gamyboje nenaudoju jokių skonio ge rinimo, kildinimo medžiagų, dirbtinių saldiklių. Visus desertus gaminu tik iš kokybiškų produktų: lietuviškų kiaušinių, aukščiausios rūšies kvietinių miltų, 82 procentų riebumo sviesto, rudojo cukraus. Skoniams išgauti naudoju daržovių ir vaisių sultis.

Jūsų tortai labai puošnūs. Ar visas puošmenas gaminate pati?

Valgomas torto puošmenas gaminu pati. Beje, iš pradžių nenaudojau kremo tortams aptepti, nelipdžiau cukraus masės figūrėlių. Norėjau, kad viskas būtų valgoma, todėl puošyboje vyravo tam sezonui būdingi vaisiai, uogos. Tačiau, siekdama išgauti kuo gražesnį vaizdą ir kuo labiau įtikti mažiesiems užsakovams, į puošybą įtraukiau ir nevalgomų elementų: plastikinių figūrėlių, gėlių ir pan.

Gal tekę sulaukti itin įdomių užsakymų, kurie reikalavo kaip reikiant pasukti galvą?

Tik retais atvejais klientų užsakytų tortų di zainas pasikartoja, todėl kiekvienas užsakymas yra ypatingas, reikalaujantis naujų idėjų ir žinių joms įgyvendinti. Jeigu suprantu, kad kažko dar nežinau, arba susiduriu su nauja technika, kyla jaudulys ir noras padaryti labai gerai! Labiausiai motyvuoja pavykęs galutinis rezultatas.

Kiek užtrunkate gamindama tortą?

Labai skirtingai, priklauso nuo puošybos su- dėtingumo: daugiau detalių turintis dekoras gali pareikalauti ir kelių valandų.

Ko reikalauja ši veikla? Ar nevargina monotonija?

Šioje veikloje susipina labai daug dalykų: atsakomybė, laiko planavimas, disciplina, kūry ba. Kol kas monotonijos tikrai nejaučiu, atvirkščiai, galvoje nuolatos kirba idėjos, kaip išbandyti naują techniką ar medžiagas, receptus. Pradėjusi konditerinę kelionę, pajutau, kokia tai širdžiai miela veikla!

Kokių svajonių turite?

Turiu svajonę atidaryti nedidelę kepyklėlę, būtinai su vitrininiais langais iki žemės (šypsosi). Ten pati darbuočiausi ir turėčiau jaukų kampelį, kur galėčiau pasikviesti draugių pasimėgauti saldžia kavos pertraukėle.

Nuotraukos: Fotografė Akvilė Razauskienė
Tekstas: Inga Nanartonytė

Susipažinkite:
Facebook: Indrės tortainė
Instagram : Indrės tortainė