Gyvenimas – gausus netikėtumų, o jie – atnešdami progą mylėti ir kurti – praturtina gyvenimą. Tokiomis mintimis gyvena kūrėja Ineta Petrėnaitė, kuri romantiško nuotykio dėka, ilgai ieškojusi gyvenimo prasmės bei pragyvenimui dirbusi floriste, šiandien gali džiaugtis visokeriopu gyvenimo grožiu. Moteris kuria rankų darbo sveikinimo atributiką bei interjero dekoracijas: atvirukus, vokus, dekoratyvines dėžutes, padėkliukus, paveiksliukus ir net kalėdinius vainikus ir šypsosi, kad ateityje asortimentas gali dar plėstis. Svarbiausia, kad įkūrusi prekių ženklą „Ineta.Petrėnaitė.Art“, ji šiandien jaučiasi savo gyvenimui suteikusi prasmės. Tad apie kūrybos kelią šiandien kalbame su Ineta.
Darbas gėlių salone padėjo surasti ne tik meilę, bet ir siekį atskleisti savo kūrybinį polėkį

Ineta teigia, kad polinkį kurti ji jautė dar nuo mažų dienų – visada jai labai patiko piešti. Todėl studijuodama interjero apipavidalinimą, nutapė kelis pirmuosius savo paveikslus, kuriuos padovanojo savo mamai ir sesei. „Noras kurti dar labiau suaktyvėjo kitose studijose, kuriose studijavau įvaizdžio dizainą. Mane traukė meninės nespalvotos fotografijos, nes jomis galima atkreipti dėmesį į emocinę būseną, o achromatinės spalvos sustiprina emocijas. Studijose išmokau išgryninti kūrinio mintį ir jo prasmę. Toji prasmė man tapo svarbiausia kūrinio verte.“ – pasakojo Ineta.

Dėl poreikio save išreikšti kūrybiškai ir siekio išlaikyti save, dar studijų metu, pašnekovė teigė ieškojusi darbo, susijusio su menu. Taip ji atrado ilgametį darbą gėlių salone. Pradžioje Ineta apie gėles nieko nenusimanė, tačiau ambicijos mokytis ir suprasti, apdovanojo moterį meile gėlėms, suvokimą apie amžinos gyvasties būseną.

Džiovintos gėlės išsaugoja gėlės vertę, pabrėžia jų trapumą ir grožį, sukelia sentimentus ir prisiminimus. Taip pat džiovintos gėlės parodo, koks yra trapus gyvenimas, kad viskas laikina. Jų raštai primena senovinius nublukusius tapetų raštus ar vąšeliu nertas gėlių rašto staltieses, sukneles..

„Pamilau gėles, kai dirbdama vis galvojau, kaip galėčiau joms sukurti amžinos gyvasties būseną, nors ji ir nebyli. Siekdama išsaugoti gėlės autentiškumą, supratau, kad tokia kūrybos forma – džiovinimas. Po šios akimirkos mane užplūdo ramybė. Džiovintos gėlės išsaugoja gėlės vertę, pabrėžia jų trapumą ir grožį, sukelia sentimentus ir prisiminimus. Taip pat džiovintos gėlės parodo, koks yra trapus gyvenimas, kad viskas laikina. Jų raštai primena senovinius nublukusius tapetų raštus ar vąšeliu nertas gėlių rašto staltieses, sukneles. Į jas žiūrint, norisi paimti plunksną ir parašyti laišką, saugantis, kad rašalas neišsilietų ant popieriaus arba ranka išpiešti smulkias detales ant vokelių ar atvirukų, kurie tampa mano kūrybos vaisiais.“ – pasakojo Ineta.

Paslaptinga pažintis ir raštelis, pakeitęs gyvenimą

Įdomiausia tai, kad būtent darbas gėlių salone Inetai vėliau padovanojo unikalią galimybę tęsti savo kūrybinį kelią individualiai, kaip subrendusiai kūrėjai. Ineta atvira – viskas prasidėjo nuo raštelio, gauto iš vieno savo klientų.

„Vieno iš savo klientų raštelio dėka, atsidūriau Norvegijoje. Tai buvo žaviausias ir romantiškiausias gyvenime nutikimas. Viskas prasidėjo nuo eilinės darbo dienos gėlių salone. Pamenu jaunuolį, kuris savo močiutei norėjo nupirkti gėlių – be progos. Tai pasirodė labai miela, tačiau jis išsirinko chrizantemas, kurios labai panašios į lauko ramunes. Patariau jam jų nesirinkti, nes jos labiau skirtos kapams, tad išrinkome kitokias gėles, jam patiko.

Pasirodo, kitą dieną vaikinas, negalėdamas išmesti manęs iš galvos, ilgai svarstė, ar užsukti dar kartą. Įdomu tai, kad jei jis nebūtų užsukęs, tikriausiai būčiau gyvenusi įprastą gyvenimą. Tačiau jis išdrįso užeiti. It tyčia tądien nedirbau, todėl vaikinas paliko kolegei raštelį, kuriame padėkojo už gražią puokštę, prisipažino, kad jam patikau bei paliko savo kontaktus susisiekimui. Kai kolegė visa tai perdavė – mane aplankė neapsakomas jausmas, o kai sužinojau, kad jis greitai išskris į Norvegiją, kurioje gyvena – patikėjau, jog tai likimas ir susitikau su juo.

„Kai mūsų santykiai dar labiau sužydėjo, vieno pokalbio metu jis manęs paklausė – Ineta, kodėl tu nedarai to, apie ką ilgai svajojai? Šie žodžiai iš naujo sužadino norą kurti, realizuoti savo slapčiausias mintis ir paversti jas apčiuopiamais kūnais, įkvepiant jiems gyvybės.“

Vėliau daug bendravome, taigi pati nusprendžiau iškeliauti pas jį. Kai mūsų santykiai dar labiau sužydėjo, vieno pokalbio metu jis manęs paklausė – Ineta, kodėl tu nedarai to, apie ką ilgai svajojai? Šie žodžiai iš naujo sužadino norą kurti, realizuoti savo slapčiausias mintis ir paversti jas apčiuopiamais kūnais, įkvepiant jiems gyvybės.“ – romantiška istorija pasidalino kūrėja.

Pašnekovės teigimu, ilgi metai darbo gėlių salone jai ėmė asocijuotis su rutina, todėl apsispręsti, ar išdrįsti kurti kažką savo, nebuvo sunku.

„Mylimo žmogaus dėka atsirado sąlygų, laiko, energijos kurti, ko Lietuvoje neturėjau. Darbas gėlių salone kartais mane vargindavo dėl didelių krūvių, įsipareigojimų. Kuo toliau apie tai svarsčiau, tuo labiau supratau, kad noriu ramybės, jaukios atmosferos, galimybės dirbti sau ir kitus džiuginti savo kūryba. Tikriausiai didžiausia laimė yra tada, kai gali mėgautis kūrybos procesu, realizuoti save pamažu. Taip atsiradau šiame kūrybos taške, kuriame esu dabar. “- – teigė Ineta.

Ilgą laiką Inetos mintyse gyvenusios idėjos – apgalvotos, paženklintos kruopštumo ir skirtos tiems, kurie vertina rankų darbą

Inetos teigimu, dalis dabar jos kuriamų gaminių, ilgą laiką slėpėsi jos mintyse: „Dirbant gėlių salone, idėjos tiesiog įaugo į mano atmintį, jas su dideliu kantrumu saugojau. Žinojau, kad kai iš darbo išeisiu, kūrinius paversiu į apčiuopiamą objektą, kuriam galėsiu skirti daugiau laiko. Tačiau dirbant nebuvo nei laiko, nei sąlygų.“

Pašnekovė neslepia, kad kiekviena jos idėja turi turėti vertę, unikalumo prieskonį. Nuo mažens vertinusi gautus daiktus, ji, laikui bėgant, suprato, kaip paprastą dalyką padaryti nepaprastu: „Svarbiausia pajusti akimirką, jos laikinumą, suteikti prasmę ir įdėti rankų darbo.“

„Man svarbiausia, kad mano kūryba paliestų, apglėbtų ir sušildytų širdis tų, kurie vertina rankų darbą ir puikiai supranta kruopštumą, unikalumą. Mano kūryba yra tiems, kurie myli gėles ir nuoširdžiai jomis rūpinasi. Taip pat, tiems, kurie rūpinasi savimi, linki kitiems gyvenimo grožio, turintiems sentimentalių prisiminimų, susijusių su gėlėmis, vertinantiems svarbias akimirkas, gyvenimo permainas, svarbius žmones.“, – pasakojo Ineta.

Rankų darbo kūriniai – bet kokiai progai

„Mano sukurtus rankų darbo atributiką (atvirukus, vokus) bei interjero detales (dekoratyvines dėžutes, padėkliukus ar paveiksliukus) galima naudoti labai plačiai. Pavyzdžiui, savo ranka užrašyti iš visos širdies sukurtą palinkėjimą mylimam žmogui, meilės prisipažinimą, atsiprašymą ar net seniai matytam artimam žmogui skirtą laišką. Galima dėti pinigus, kurie padėtų išpildyti žmogaus norą ar svajonę. Dėžutėse galima laikyti ar padovanoti labai brangias, svarbias ar mielas smulkmenas, daiktelius, kurie primena svarbius gyvenimo etapus ar įvykius, pavyzdžiui, vaikystės reliktus, senas fotografijas. Panaudojimo būdų daug, tačiau svarbiausia, kad tai būtų nuoširdu.“ – mintimi pasidalino pašnekovė.

„Nuoširdžiai tikiu, kad perleidus mano kūrinius kitiems, pavyks pajusti mano kūrybos stilių ir tematiką, kurioje slypi noras įkvėpti gyvenimui, vertinti ir branginti šiandieną, praeitį bei dabartį. Vertinu tuos, kurie renkasi mano kūrybą, siekdami paliesti kito žmogaus sielą.“ – teigė Ineta.

Įkvėpimas kūrybai slypi akimirkoje, jos laikinume ir grožyje

Ineta atvirai teigia, kad jos kūrybai daugiausiai įtakos turi akimirkoje patirtas grožis, suprastas jos laikinumas, iš kurio gimsta unikalūs, autentiški kūriniai. Moteris tikina galinti tam tikrus pamatytus dalykus prikelti naujam gyvenimui ar suteikti kitą, patrauklią formą.

„Pavyzdžiui, eidama jūros pakrante ir pamačiusi mažus akmenukus, apšlifuotus jūros bangų, man į galva staiga įkrito mintis, kaip jaukiai galima juos išsaugoti, panaudoti kompozicijoje, išsaugoti, naujoje idėjoje, kuri turi prasmę. Taip pat kaip puikus pavyzdys, mamos senos dėžutės, kurios jai nebereikalingos, tačiau aš jau matau, kaip galima pagražinti jas – surandu lapelių, apklijuoju. Jungiu jau sukurtų ir dar neapdorotų komponentų junginius, kuriuos regiu savo mintyse iškart. Visos šios gyvenimo akimirkos patvirtina akimirkos trapumą, grožį, vertę ir galią.“ – pasakojo Ineta.

Kūrėjos teigimu, svarbiausia, jog akimirka kuriant būtų rami ir jauki. Todėl Ineta labai mėgsta savo kūrybos kampelį: „Tai – mano ramybės oazė, kurioje vyrauja harmonija, fone groja muzika. Kai kuriu, visa pasineriu į įgyvendinimo procesą ir tiesiog „išskrendu“. Kartais net nebegirdžiu, kokia muzika groja.“

Rankų darbo gaminių pagrindas – gamta ir pastelinės spalvos

Inetos teigimu, kūryboje jai ypač svarbios spalvos ir natūralumas. Visa tai gimsta iš gamtos elementų ir natūralių spalvų panaudojimo.

Dekoro elementuose man labai svarbu natūralumas. Kalbant apie jį, daug kas mano kūryboje ateina iš gamtos. Tai – džiovinti augalai, smilgos, plunksnos. Vainikuose, be išvardintų dalykų, atsiranda ir medžio, stiklo, natūralių ar dažytų natūralių kankorėžių, cinamono, riešutų elementų.

„Nuo senų laikų kūryboje man artimiausia pastelinių spalvų gama, kūno odos spalvos bei achromatinės spalvos: balta, pilka, juoda. Pastelinės spalvos man asocijuojasi su šiluma, švelnumu, trapumu, prisiminimais, sentimentais, labai jaukia atmosfera ir svajomis, o kūno odos tonai rodo tikrumą, natūralumą, atvirumą. Dekoro elementuose man labai svarbu natūralumas. Kalbant apie jį, daug kas mano kūryboje ateina iš gamtos. Tai – džiovinti augalai, smilgos, plunksnos. Vainikuose, be išvardintų dalykų, atsiranda ir medžio, stiklo, natūralių ar dažytų natūralių kankorėžių, cinamono, riešutų elementų. Taip pat naudoju popierių, audinius, siūlus, juosteles. Kadangi viena iš mano vertybių – aplinkos tausojimas, savo darbus pakuoju į antrą ar trečią kartą naudojamas dėžes, popierių bei jei siuntoje yra dūžtančių dalykų, antrą ar trečią kartą naudojamą apsauginę burbulinę plėvelę.“ – pasakojo moteris.

Planuose – grįžimas į Lietuvą

Šiuo metu Ineta su mylimuoju, pažadinusiu jos kūrybinį polėkį, gyvena Norvegijoje. Tačiau moteris atvira – abu vis labiau svajoja apie grįžimą į Lietuvą.

„Turiu ryšį su gimtine. Lietuvoje jaučiausi jaukiai, man ten buvo gerai, nes tai – mano namai. Jei ne raštelis, toliau gyvenčiau Lietuvoje. Esu sėsli, man patinka namų ramuma, nebūtinos kelionės, laisvai galiu apsieiti be jų. Buvo laikas, kada visus metus, siaučiant virusui, nebuvau gimtinėje, taigi tiek morališkai, tiek psichologiškai buvo labai sunku, tapo liūdna, kaip niekada iki tol, bet tai greitai praėjo, nes grįžome į Lietuvą. Nors ir trumpam.“, – pasakojo kūrėja.

Kadangi Ineta planuoja grįžti, ji jaučia didelį norą plėsti ištikimą savo kūrybos gerbėjų ratą Lietuvoje: „Yra žmonių, kurie jau dabar labai laukia, kada grįšiu į Lietuvą ir galės kūrinius įsigyti tiesiai iš mano rankų. Tai tikrai labai glosto širdį. Svajoju, kad tokių žmonių atsirastų kur kas daugiau. Nors kol kas grįžimas neįmanomas, nes vis dar dirbame dėl geresnės ateities Lietuvoje, tikimės, kad pavyks grįžti ir galėsiu susitikti su klientais gyvai.“

Ateičiai – daug kūrybinių svajonių

Paklausta, kokios didžiausios svajonės šiuo metu gyvena Inetos galvoje, kūrėja atsakė atvirai. Pirmiausia, grįžus į Lietuvą, ji svajoja turėti šeimą bei savo namus su atskiru kūrybos kambariu. Tačiau dar daugiau svajonių, susijusios su prekinio ženklo puoselėjimu. Kūrėja norėtų plėsti sveikinimo atributikos ir interjero detalių asortimentą.

„Grįžusi labai svajoju bendradarbiauti su floristikos salonais, nes jaučiu nostalgiją gėlėms bei tikiu, kad mano kūriniai prie gėlių atrodo dar gražiau, įgauna dar naujos gyvybės. Tiesa, Kaune jau bendradarbiauju su viena gėlių studija ,,Nerine‘‘. Jos vadovė Asta – labai malonus ir jaukus žmogus. Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu. Taip pat norėčiau bendradarbiauti su papuošalų kūrėjais, kuriems patinka mano stilistika, nes kuriu papuošalų padėkliukus, dekoruoju džiovintais augalais ar barchatiniu audiniu. Įsivaizduoju ant jų sidabrinius, auksinius, smulkius papuošalus. Neslėpsiu, man taip pat labai patinka gyvas bendravimas akis į akį, todėl būtų smagu grįžus į Lietuvą sudalyvauti parodose ar mugėse. Tai turėtų pridėtinės vertės kokybei, nes rankų darbo kūriniai dažnai nežymiai skiriasi. Taip pat, pabendravus, klientui lengviau apsispręsti, kokį gaminį jam rinktis. Tokią prielaidą darau iš to, kad dirbusi gėlių salone pastebėjau, jog ne visi žino ko nori ir jiems būtinai reikia patarimo. Perkant internetu, tą padaryti sunkiau, nors vertinu tiek gyvą, tiek internetinį bendravimą – matant susirašinėjimo istoriją, galima numanyti, ko klientas gali norėti kitą kartą, į ką būtų svarbu atkreipti dėmesį kitą kartą.“ – svajonėmis pokalbį užbaigė Ineta.

Daugiau Inetos rankų darbo gaminių galite rasti socialiniuose tinkluose:

Instagram: https://www.instagram.com/ineta.petrenaite.art/

Facebook: https://www.facebook.com/ineta.petrenaite.9